- čiagimis
- čiãgimis, -ė smob. (1) BŽ174, čiagimỹs, -ė̃ (3b) SD205, LL66 vietinis, čia gimęs žmogus, čiabuvis: Mūsų brigadoj buvo 5 italai, 4 negrai, 2 lietuviai ir 11 čiagimių rš. Pamačiau čiagimių trobeles ir pačius žmones rš. Čiagimio teisės LL48. Būk tatai prašalaitis alba čiagimis žemėje BB2Moz12,19.
Dictionary of the Lithuanian Language.